Drąsiai galite mums patikėti savo paslaptis. Mes niekam nesakysim! Galbūt net galėsim patarti. Taigi kokia TAVO didžiausia baimė?
30 Komentarai
Komentarų RSS TrackBack Identifier URI
Pakomentuokite
Drąsiai galite mums patikėti savo paslaptis. Mes niekam nesakysim! Galbūt net galėsim patarti. Taigi kokia TAVO didžiausia baimė?
30 Komentarai
Komentarų RSS TrackBack Identifier URI
Pakomentuokite
 | bagy on O ko bijai TU? |
 | ieva on Socialinių fobijų ir drovumo… |
 | lindadovi on O ko bijai TU? |
| lindadovi on O ko bijai TU? |
 | Mantas on O ko bijai TU? |
Faina, kad toks puslapis yra. As tai labai bijau auskarus prasivert. tiesiog paniskai. karta jau buvau nusiteikusi, kad tikrai reikia man tu auskaru, nes visos merginos nesioja…bet nepavyko, nes nuejus ausu durtis..nualpau…
As kaip ir viena jusu blogo autoriu bijau vandens….nedristu netgi ismokti plaukti….
((
Na as turiu prisipazinti, kad irgi bijau vandens, gal del to ir nebijau deliu
nes nelendu ten i ezera ar jura…man varllinyko uztenka, na tokie kaip buna prie juros. Nezinau is kur cia mano tokia baime. Bet sukausto tiesiog visa kuna vien tik pagalvojus, kad galiu nepasiekt dugno ;(
kiek cia daug fobiju surasyta ir taip patogiai… kaip fainai! pagaliau susiradau savo fobijos pauksciam pavadinima!
Jėga puslapis. Kaip išsigydyti žmonių baimę? Man tai labai praverstų darbe.
O as bijau adatu ( na bet ne paniskai, nes reikia duot kraujo, tai reikia) ir visko, kas sprogineja-fejerverkai, petardos ir t.t.
Na as labai bijau zmoniu bijau kalbeti pries publiga bijau bendrauti gal galit patarti kaip man nugaleti savo baimes?
Na aš jau labai senai stengiausi sužinoti,kaip vadinasi mano bamė. Radau ją čia. Mano baimė gana vaikiška,tačiau paniškai bijau tamsos, šešėlių ir būti viena namuose… Tai sudaro daug nepatogumų,bet nieko negaliu pakeisti. Tokią baimę turiu nuo pat vaikystės,bet nesuprantu kodėl… atrodo vaikystėje neturėjau jokio incidento su tamsa,bet… Net mano kambaryje baldai sustumdyti taip,kad mestusi kuo mažiau šešėlių,kiekvieną naktį kambaryje dega nors menkiausia švieselė,kad parabudusi naktį galėčiau permesti akimis kambarį ir įsitikinti ,jog jame neko nėra ,tik aš viena… Nežinau kaip tokia baime atsikratyt, esu bandžiusi įsidrasint,bet pastangos bevaisės…
as bijau tamsos…
as tiesiog paniskai bijau nesaugumo jausmo,zinojimo,kad nieko negaliu padaryti…kai mane kas nors prispaudzia,laiko rankas,uzsigula visu kūnu…man prasiseda kazkoks panikos priepolis..pradedu rekti nesavu balsu,dusti ir t.t. taip pat kai kambaryje tvanku..atsiranda kazkokia baime uzdusti ir reikia atidaryti langa…tai manau klitrofobija…
O aš bijau įsimylėt ;] jei matau kad aš patinku berniukui kažkiek ir jis man, įsikalu į galvą, kad nepatinku aš jam, yra kitų ir tada viską užbaigiu su juo.
baimė yra gėris, jei ji yra tik baimė, o kai tai fiksacija ir nežinai tikslios priežasties tiesiog ji atsiranda ir jos negali suvaldyti viešoje aplinkoje, vengi diskomforto sukeliančių situacijų, o fobija yra, gyvena kartu su tavimi…
taip perzvelgus jusu komentarus pasidaro baugu kiek visokiu dalyku zmones bijo. pati negaleciau sakyti kad nieko nebijau nes taip nebuna. as pati turiu peliu fobija! paniskai ju bijau paprastu ziurkenu ar chameku nebijau galiu paimti i rankas ir taip toliau.bet bijau laukiniu peliu gyvename name tai kiekviena ziema ismunka nors po viena ir nakti pradeda krebzdeti o tada pradedu dusti!!! niekaip negaliu ju nebijoti ir nezinau kaip issigyditi ta fobija sie komentarai puslapyje nepadejo!!! kartais uzsukame i naminiu gyvunu parduotuve ir net negaliu prieiti prie to skyriaus kur laikomos peles nes negaliu kvepuoti tada bijau uzdusti!!!
as bijau labai tamsos ir ankstu vietu rodos kad as tuoj pat uzdusiu
saunu.suzinojau,koks mano fobijos pavadinimas.t.y. GLOSOFOBIJA,klabejimo preis publika baime.. man kartais truksta oro,visa drebu,risasi liezuvis vos galiu islementi zodi.
As bijau daug ko:karviu, sunu, anciu, zasu, voru(baime kai kuriems gyvunams). Bet labiausiai mane kankina baime numirti, nes nezinau kas bus toliau..
Ir dar yra viena baime,apie kuria nenori niekas kalbeti,nes ja serga beveik visa dauguma visuomenes,mases,tai baime pasirodyt prastesniam uz kazka kita,kad kitas pasirodys idealesnis,doresnis,tyresnis,visi taip nori lyderiauti,taip nori buti pirmi,vos ne karaliai,pasipute,o kazkas kitas,tikras zmogus,kuris nesivaiko to,padaro kazka gero is sirdies,nuosirdziai,nieko atgal nereikalaujant,taivisi is tos baimes,kad parode ju menkuma,nuverte nuo pjedestalo,gatavi ta,KITOKI negu jie zmogeli sutrypt,sudraskyt ir pan,kad tik jis negadintu ju tipo gerumo,kad jie geriausi,kazin,turbut tokia baime ir neivardinta,nes jau tiek gyvenime maciau,ir taip karciai,kaip JIE nekencia Kitokiu,kad galeciau net parasyt straipsni filosofini,bet niekas neklausys,tiesa bus greitai uzciaupta ir sunaikinta,nes tikrai pagal statistika tai jau 90% tai tikrai tokie ir yra,kas nors uz juos doresnis,i galva tokiam,kad nepritampa prie tipo visuomenes standartu … Ziauru..Ziauru ir liudna…
(
Oj, as tai biciu bijau ;DDD
nu mano fobija gana kvailai skamba bet bijau isimyleti (buti kazkieno iskaudinta) ir dar nesu turejusidelto vaikino aisku kai pasiulo sakau pagalvosiuo paskiau sakau ne. nezinau bet tiesiog taip yra
Sveiki, esu moteris, turiu baime tureti artmus emocinius santykius su kitu zmogumi. Esu per nelyg atsargi, mazai kuo pasitikiu. Didziausia baime yra isimyleti priesingos lyties zmogu. Manau, kad tai stipriai susije su skyrybomis. Kadangi vieno is konfliktu metu, mano vyras eme be perstojo rekti, tarytum pulti mane ir as netekau amo. Jauciau, kaip nutirpo rankos, issigandau, kad ju nevaldau, o atgal atliepti net ir nesugebejau, nes truko zodziu, oro, minciu….nuo to laiko, praejo 4 metai, o as lyg pasikeiciau ir nesugriztu i save.
Tikriausiai tai, ka patyrete buvo isties labai baisu. Svarbiausia sioje situacijoje tai, kad tai padare Jums artimas zmogus is kurio, galbut, to tikrai nesitikejote. Pasitikejimo stoka, emociniu santykiu su kitu zmogumi baime tikrai gali buti tiesiogiai itakota praeities ivykio. Nepasitikejimas atsiranda del to, kad bijote, kad zmogus, kuri galbut pamilsite, padarys lygiai ta pati, ka padare ir Jusu vyras.
Jums reikia ismokti buti stipriai ir kovoti su sia baime, nes ateityje gali kilti sunkumu. Reikia ismokti “pastoveti” uz save.
o as bijau daug ko-bijau tamsos,bijau eit per gelezinkely ir stovet arti krovininio traukinio,bijau aukscio ir dar bijau vandens,bet tik tose vietose kur didesne galiybe atsidurt po vandeniu ar kojom nesiekt zemes,ir dar bijau intymiu santykiu
o jeigu nebijai? Ar gali buti kokia nors baime issivystanti kaip pojuciai, kaip regejimas, klausa. Paauglystes laikotarpiu atsirandusi baime ar baime gali kurti musu susikaupima, supratima? Ir ka, tai gali nulemti, baimes neturejimas?
to feniksas
Is tiesu daugelis specialistu sutinka su ta nuomone, kad kiekviena baime, kuria mes turime yra igyta vienais ar kitais budais musu gyvenime.
Labai smagu yra nieko nebijoti, taciau manau, kad tokiu zmoniu isties maza. Zmones, kurie nieko nebijo gali tik didziuotis savo stipriais nervais bei tvirtu psichologiniu pasiruosimu. Baimes neturejiimas gali itakoti tik tai, kad priimant sprendimus, kurie kartais gali buti klaidingi del to, kad pasamone sako”as bijau”. Taigi tie zmones, kurie bijo maziau arba nieko nebijo gali puikiai save kontroliuoti bei islikti ramus ir samoningi ekstremaliose situacijose.
Antropofobija sunkai einas bendrauti su žmonėmis ir šiaip kažkaip privengiu jų….
AS lb bijau mustis ir gintis nzn net kdl . .. . . . .! kai kyla kokios mustynes as i kojas tik , nes bijau gauti……… ka galit pasiulyti ?
Šiek tiek bijau aukščio – nežinau kodėl, gal tai ir naturalu. Kai būnu kur nors aukštai prie pat krašto, tai man pasidaro silpna ir norisi prisisispaust prie žemės(pagrindo ant kurio esu) ir tvirtai įsikibti, tiesa taip nevisada būna, bet retsykiai užeina…
Mindaugai,
Pagirtina, kad nesiveliat i jokias mustynes. Gintis butina, taciau svarbiausia – ismokti save suvaldyti ir elgtis taip, kad mustynes nebutu ishsauktos. Mustyniu baime – savaime suprantama – nori islikti gyvas ir sveikas, todel “dejimas i kojas” , sakyciau, irgi savotiska gynyba.
Taigi sekmes
to Nezinomas
Daugeliui zmoniu sunkiai sekasi bendrauti su kitais, todel daznai tai dar vadinama “zmoniu baime”. Daznai problema slepiasi mumyse – stereotipai, auditorijos baime…”o ka pagalvos kiti” baime…taigi, kai nugalesime sias vidines baimes bei vidinius nusistatymus, pamatysime, kad kiti zmones tikrai nesikandzioja ir bendrauti yra ne taip jau sunku.
taigi sekmes.
Pirma man fobija buvo vazineti prigustais autobusais ir ypac per kamscius, nes kazkada man autobuse pasidere silpna, ispyle karstis ir man aptemo akys, po to karto tiesiog negaledvau issedet, vis sukdavosi mintys kad man vel tai atsitiks ir pan.
Po puses metu neisistaciau antra fobija ( nors man ji atrodo lb juokinga, bet jidaug ka pakeite) pliusas , kad visai nebegalvoju apie pirma. O ji atsirado po vieno nemalonaus ivykio, kai mano klaioke apsiveme autobuse ,ka vaziavome i mokykla, po to karto man autobuse visada negera, jei tik neesu pavalgius, nes jei pavalgau tieisog neissedziu, bet jau po truputi pradedu su ja susigyventi. Na trecia fobija man kol kas blogiausia, ji atsirado sia vasara, turbut del keliu zmoniu mirciu. Lyg ir dusimas, galvojimas, kad visa kas db vyksta yra netikra, daznai galvoju apie mirti, kokia prasme gyventi, mokytis, jei vistiek tai bus jau nebesvarbu ir pan.