Ko gi bijo Miglius?

leech Na va, paveikslėlyje matome patį “mieliausią” gyvūną pasaulyje, kokį tik aš galėčiau įsivaizduoti. Nežinau kodėl, bet turiu didelę (nors ne panišką) baimę dėlėms (tam tikri šaltiniai nurodo, jog angliškai tokia baimė vadinama bdellophobia, reiktų manyti, kad lietuviškai būtų bdelofobija). Aš netgi kartais bijau stovėti vandenyje, kad tik bestovint šitos “gražuolės” nesugalvotų man prisisiurbti prie kojų. Tiesa, niekada jokio kontakto su jomis neturėjau ir baimė neišsivystė ir skaudžios patirties – jos man yra šlykščios per se. Nors įsivaizduoju, kad nieko ten skausmingo būti neturėtų, bet gi va tačiau vistiek dėlės man ne draugės! Dėlės – fak jū!

4 Komentarai

  1. :D a fū. jos tikrai labai “mielos”. karta viena tokia buvo man isisiurbusi i koja. net nepajutau. maudemes kazkokiam varlinyke ir islipusi i kranta nusinesiau ja su savimi iki tos vietos kur gulinejome. drauges tik parode kad padruske isitaisiau. kai ja nuplesiau (nes ji buvo smarkiai prisisiurbusi) tai kraujas dar labai labai ilgai tekejo. po to paskaiciau, kad toj vietoj kur jos ikanda, prileidzia daug savo seiliu, kad lengviau kraujas gertusi, kad skystesnis butu. tai wat toks buvo mano kontaktas su jomis…

  2. as irgi bijau deliu :) ))) nors man tik viena karteli buvo isisiurbus…

  3. o man nebaisios deles. nematau cia reikalo ju bijot. Manau reik labiau zmoniu bijot, o ne gyvuneliu. Na bet cia mano nuomone tiktai. tikiuosi kazkada atsikratysi sios baimes.

  4. Deles tai tikrai feee. As gal ir nebijau, bet man jos nemalonios ;]


Komentarų RSS TrackBack Identifier URI

Pakomentuokite