As pati asmeniškai bijau tamsos, nejauku pažiūrėjus kokį siaubo filmą eiti į tamsią virtuvę. Bet negaliu pasakyti, kad tai fobija. Tačiau esu sutikusi žmogų, kuris mirtinai bijojo pūkų.. Na tų dulkių kamuoliukų po lova.. Sužinau apie jo fobiją tik tada, kai reikėjo pakelti nukritusį tušinuką, kuris nuriedėjo po lova. Veide pamačiau pakraupusias akis. Iš pradžių maniau, kad tai eilinis jo pokštas, tačiau kai diskusija “kuris pakels tušinuką” nuėjo iki ašarų paklaikusiose akyse, tada supratau, kad tas žmogus nejuokauja. Tada man buvo nesvarbu iš kur pas jį tokia milžiniška baimė tokiam nesamoningam dalykui kaip dulkių kamuoliukai. Tik dabar imu suvokti, kaip jam turėtų būti sunku gyventi valdomam tokių jausmų. Ar tokios baimės atsiranda vos tik gimus? Ar mes jas pasigauname begyvendami? Ar yra daugiau tokių žmonių su tokia pačia baime..? Ar yra tokių žmonių, kurie nebijotų nieko..?
1 Comment(s)
Komentarų RSS TrackBack Identifier URI
Pakomentuokite
Visi kazko bijo. O gyventi su tokia baime manau tikrai nera lengva. Ypac kai jie Tave visur persekioja..isivaziduok… nueini i kluba su juodu svarku… pasviecia neonas… IR.. pamatai kad JIE TAVE PUOLA, JIE ANT TAVES, JIE VISUR….AAAAAAAA!!!!